pastūmėjimas

pastūmė́jimas sm. (1) KI83; Ser, PolŽ59 → pastūmėti: 1. Vienu pastūmė́jimu jį pargriovė DŽ¹. Mašinistas ėmė varyti garvežį labai atsargiai, mažais pastūmėjimais rš. 2. refl. Kariuomenės dalių pasistūmė́jimas į priekį DŽ¹. Pasistūmė́jimas laivo, srovės varomo BŽ270. 3. Pastūmėjimas nusižudyti rš. 4. refl. Kalboje kaip veidrodyje atsispindi kiekvienas tautos laimėjimas, kiekvienas pasistūmėjimas pažangos keliu KlK27,4-5. 5. refl. → pastūmėti 6 (refl.): Žemdirbystės pasistūmėjimas iš stepės į miškų juostą pakeitė daugelio gyvūnų rūšių paplitimą ir gausumą rš. Perkusija taip pat parodo tarpusienio, širdies, skrandžio ir kepenų pasistūmėjimą rš. 6. refl. biol. pumpurų sprogimas: Obelies žiedyno pasistūmėjimo fazė rš. \ stūmėjimas; pastūmėjimas